Jie priklauso tiems, kurie kaupė papildomai pensijai II-oje pensijų pakopoje. Baigus kaupimą joje gyventojų sukauptas turtas parduodamas, o už gautus pinigus „Sodros“ jie nusiperka pensijų anuitetą – teisę kiekvieną mėnesį gauti papildomą priedą prie įprastinės senatvės pensijos.
„Sodra“ skaičiuoja, kad rugpjūčio pabaigoje pensijų anuitetus buvo įsigiję 4810 gyventojų. Jiems mokėtų standartinių anuitetų be paveldėjimo galimybės vidutinė išmoka siekė 77,49 euro, o su paveldėjimu – 66,04 euro.
Didžiausia mėnesio išmoka yra 364,74 euro, o mažiausia – 9,51 euro.
Uždirbtą pelną paskirsto gavėjams
Baigus kaupimą, pensijų fondų valdymo bendrovės gyventojų turtą parduoda, o pinigus perveda „Sodrai“.
Atskaičiusi 2,5 proc. nuo gautos sumos administravimo sąnaudoms, likusius pinigus ji deda į pensijų anuitetų fondą (PAF).
Iš jo kas mėnesį pensininkams ir yra mokami priedai prie pensijų – vadinamieji pensijų anuitetai.
PAV turtas, kurio vertė rugpjūčio pabaigoje buvo 72,6 mln. eurų yra paskirstytas į tris portfelius arba „puodus“: likvidumo (virš 1 mln. eurų), garantinį (beveik 17 mln. eurų) ir augimo (54,6 mln. eurų).
Likvidumo portfelio tikslas – užtikrinti lėšas pensijų anuitetų išmokų mokėjimui trumpuoju laikotarpiu (6 mėn.). Tad jį sudaro lėšos, laikomos „Sodros“ sąskaitose.
Garantinio portfelio tikslas – užtikrinti lėšas ilgesnio laikotarpio (5 m. ir ilgiau) pensijų anuitetų išmokoms, laikinai lėšas investuojant į skolos vertybinius popierius ir terminuotuosius indėlius.
Augimo portfelio investavimo tikslas – uždirbti investicinę grąžą kiekvienam pensijų anuitetui per laikotarpį iki 20 metų. Tad čia lėšos investuojamos į akcijas, investicinius fondus (indeksinius, prekiaujamus biržoje (ETF) ir kt.).
Jeigu portfelių turtas parduodamas brangiau, nei buvo pirktas, „Sodros“ valdomas fondas gauna pelną, kurį paskirsto anuitetų gavėjams.
Tiesa, rugpjūtį tokio pelno fondas neuždirbo ir jo nepaskirstė.
Daug kas priklauso nuo Donaldo Trumpo
Naujausioje PAF ataskaitoje „Sodra“ pažymi, kad rugpjūtį kainas rinkose veikė naujienos, susijusios su JAV prezidentu Donaldu Trumpu.
„Kaip pavyzdį galime imti „Nvidia“ – pagal kapitalizaciją didžiausią pasaulio įmonę. Rugpjūtį jos paskelbti ketvirčio rezultatai pranoko jau ir taip be galo aukštai iškeltą kartelę. Pajamos, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, padidėjo 56 proc., o pelnas augo daugiau nei 40 proc.
Atrodo, be galo džiugios žinios, rodančios, kad dirbtinio intelekto bumas dar vis tęsiasi, ir galime spragintis popkornus ir žiūrėti kaip akcijos kaina pramušinėja naujas lubas. Bet vietoje skylės lubose likome su apibraižytomis grindimis“, – rašoma ataskaitoje.
Pasak jos, taip yra dėl to, kad Baltųjų rūmų sprendimu „Nvidia“ nebegali į Kiniją eksportuoti naujausios produkcijos ir net siųsdama mažiau pažangias prekes turi papildomai primokėti JAV vyriausybei.
„Sodros“ ataskaitoje pastebima, kad D. Trumpas spaudžia Centrinį banką (FED) mažinti palūkanas, FED vadovas Jerome Powellis laikosi savo pozicijos ir nepasiduoda. D. Trumpas pyksta ant Joe Baideno, kad jis paskyrė netikusį FED vadovą, tada žurnalistai dalinasi istoriniais kadrais iš 2018 m. FED vadovo skyrimo ceremonijos, kuriai vadovauja ir J. Powelliui komplimentus žarsto pats D. Trumpas.
FED turi du pagrindinius uždavinius – užtikrinti balansą tarp žemos infliacijos (idealu apie 2 proc.) ir žemo nedarbo lygio (iki 5 proc.).
„Tik problema, kad šie rodikliai kaip svarstyklių lėkštelės –vienam žemėjant, kitas su laiku kyla aukštyn. O šiuo metu svarstyklės dar ir padoriai neveikia. Nedarbo rodikliai kyla, o infliacija dar vis aukštesnė nei norėtųsi.
Kryžminėje ugnyje atsidūręs FED galiausiai ima svarstyti palūkanų mažinimą. Bet D. Trumpas jau yra penkiais žingsniai priekyje ir vienas pats baigia „išspręsti“ visas problemas“, – pastebima „Sodros“ ataskaitoje.
Joje skaičiuojama, kad Pensijų anuitetų fondo (PAF) augimo portfelis rugpjūčio mėnesį baigė „su švelniu pliusu“.
Esą dėl to tikrai galima pasidžiaugti, nes rugpjūčio mėnesiais investicinė grąža būna viena mažiausių.
„Iš turimų investicijų į biržoje prekiaujamų fondų (ETF) akcijų geriausią rezultatą pademonstravo pasaulio vertės akcijos (XDEV), augusios 4,31 proc. Vertės akcijos solidžiai atrodė ir geografiniu lygmeniu, tiek Amerikos (QDVI), tiek Europos (CEMS) regionuose, atitinkamai augusios po 3,98 proc. ir 2,28 proc. Taip pat paminėjimo nusipelnė Japonijos tvariosios akcijos (XZMJ), kurių vertė padidėjo 2,92 proc. Tuo tarpu sunkiau šį mėnesį sekėsi Azijos besivystančių rinkų akcijų krepšeliui neturinčiam Kinijos (EXCH), kurio vertė sumažėjo 1,82 proc. Mėnuo taip pat buvo sunkesnis didžiųjų Amerikos technologijų įmonių fondui (QDVE), kurio vertė nukrito 1,49 proc.“
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
